Indija, Karnataka, Badami.

Mažai kam pažįstamas mažas miestukas prie ežero siauromis, dulkinomis gatvelėmis, garsus savo šventyklomis (kaip ir įprasta Indijoje ☺). Tai ne Indijos Auksinis trikampis, kur turistai plūsta būriais, tai centrinė Indija, kur turistai – vis dar gana retas reiškinys.

Tai vieta, kur turistas sutikęs turistą sveikinasi ir glėbesčiuojasi, kaip sutikęs seniai matytą vaikystės draugą, ir po minutes vilties kupinu balsu klausia – Do you know, if there is European restaurant somewhere around???? Nors jų skausmą ir supranti, nes ir pačiam nuo burną deginančio jų maisto pusryčiams, pietums ir vakarienei jau darosi truputį negera, deja deja, nieko panašaus čia nėra.

Tai vieta, kur gali įsijausti į paties Ronaldo kailį: tu negali ramiai eiti gatve, o ramiai atsisėsti pavargus – apskritai misija neįmanoma: “One photo, please” – kaip maldelė tave persekiojanti nuo ryto iki vakaro ir taip kas dieną. Pradžioje smagu, po to - juokinga, po to jau nebelabai, bet.. nieko pakeisti negali. Bet šita tema prašosi atskiro posto. Gal kada .🙂