Indija: Taj Mahal pagal mus

Sakyti, kad Taj Mahal nematėme – būtų melas. Sakyti, kad matėme – irgi ne visai tiesa. Atėjome, pamatėme ir… O, varge... Nusidriekusi kilometrinė eilė mūsų neįkvėpė – dar nepastatytas toks muziejus, dėl patekimo į kurį mes valandų valandas eilėje stovėtume. Na, galvojame, iš išorės apžiūrėsime bent. Žiūrime ir taip, ir kitaip, ir kažkokiu "š" nuklotu takeliu bandome aplink apeiti - nesimato, nors tu ką. Ir tada nušvinta mintis: o ką, jei mums kaip nors iš kitos upės pusės į Taj Mahalą pažiūrėti, kaip kad rikšistas netyčia prasitarė, save bepardavinėdamas. Taip ir padarėme – čiupome rikšą ir atsidūrėme kitoje upės pusėje.

Beje, kelionė į/iš paliko ne mažesnį įspūdį nei pats Taj Mahal: nespėjau ryte neatsargiai prasitarti, kad norėčiau pamatyti Indijoje lušnyną, ir štai - prašau. Gal ir nelabai didelis, bet vaizdas - sukrečiantis: is kažkokių atliekų ir skarmalų suręsti namukai, vargani žmonės ir po tokius kiemus lakstantys vaikai. Nesakau, kad nelaimingi, Indijoje nelaimingų žmonių apskritai nemačiau - tiesiog toks jų gyvenimas, mums nesuprantamas.

Toks truputį netradicinis Taj Mahal gavosi: tinkamas neturintiems laiko arba kantrybės eilėje stovėti. ☺