Wai-O-Tapu Thermal Wonderland - New Zealand

Kai perskrendi per pusę pasaulio ir aplankai bene toliausiai nuo Lietuvos nutolusį kraštą, atrodo, kad ten viskas kitaip. Kitokie medžiai, kitokie gyvūnai, eismas vyksta ne ta puse, žmonės šneka ne tau įprastine anglų kalba, o tokia, kurią pradedi suprasti tik trečią dieną.. Nors iki tol atrodė, kad angliškai susišneki neblogai..

Ir žemė kitokia: daug aktyvių ugnikalnių, terminių zonų suformavo nuostabius gamtos darinius, kokių pasaulyje ne tiek ir daug. Visokiausių spalvų ežerai, kurie verda ir šniokščia, kunkuliuojantis molis, net kitokia žemės tekstūra - suskilusi nuo karščio - geizeriai, savotiški kvapai ir garsai.. O spalvos, kokios spalvos! Ne veltui, maoriai šiuos ežerėlius vadino šventaisiais vandenimis (Wai-O-Tapu - Sacred Waters).

Gamta vaizdų čia nepagailėjo. Spalvų irgi. Vienintelis gan prajuokinęs dalykas - toks nupiepęs parko geizeris. Ypač, jeigu palygini su prieš dieną matytais natūraliais geizeriais prie Rotorua. Kurie patys iššauna, dideli ir galingi.. O čia, du kartus per dieną, nustatytu metu, ateina parko darbuotuojas ir į geizerio ertmę įmeta muilo. Įvyksta reakcija ir po keleto minučių minia turistų grožisi plona vandens čiurkslele. Bet po geizerio eini toliau, ir tos spalvos vaizdai nublankina tą nevykusį pirmą įspudį ir atrodo, kad būtum kažkur kitur, o ne žemėje..

Ir visa tai pakankamai nedidelėje teritorijoje, tačiau dėl didelės vaizdų įvairovės ir noro nufotografuoti viską, bent pusdienis ten tiesiog pradingsta. Lieka tik įspūdžiai, o jeigu jie vainikuojami molio vonia arba kokiu natūraliu terminiu baseinėliu šalia, tai įspūdžiai tik padvigubėja. Panašu, kad čia, kur karštą vandenį tiesiog dovanoja žemė, kiekvienas viešbutukas turi ką pasiūlyti pavargusias kojas atpalaiduoti norinčiam turistui. Turistauti čia gera!