Author

Laura

Date

2017-01-22 08:17:59

Alandų salynas Baltijos jūroje: Flatto sala

Alandų salyną lankome mindami dviračius. Šios salos - tingaus dviratininko svajonė: nėra kalnų, kelias iš principo lygus, daug kur asfaltas, o jeigu ir pasitaiko žvyrkelis, jis būna toks lygus, kad nedidelis skirtumas nuo asfalto. Mašinų nėra, keltai dviratininkus keliai labai nebrangiai, aplink daug jūros, salelių - tik mini pedalus ir dairaisi aplinkui, grožiesi vaizdais.

Poilsinę dieną (tai reiškia, kad nestatome šianakt palapinės ir nesivežame daiktų su savimi) nusprendėme nuplaukti į gretimą mažytė Flatto salelę. Tiesiog pravažiuoti, užvažiuojant į gražesnius rekomenduotus užkampius, pasimėgauti saule, žydru vandeniu ir galbūt užkasti ko nors skanaus.

Sala visiškai patenkina lūkesčius: maža, ištyrinėjame ją per dieną. Randame nuostabią seną Kokar bažnytėlę, keletą gražių kaimukų, išbandome rekomenduotus hikinimo takus po plokščias uolas ir visur žydinčius viržius. Grožimės žydra Baltijos jūra, mažais vietiniais uostukais.

Kadangi kelionės metu dažniausiai gamindavomės patys, susigundome pamatę užrašą "pica ir sidras". Čia ne Italija, o iš patirties aplinkinėse salose žinom, kad ir kava tik iš termoso (o taip, nieko gero, o kur pieno puta), nesveiko maisto poreikis nugali. Miname tuos kilometrus iki picos. Randame iš tiesų fantastišką vietą, kurią galime parekomenduoti: Peders Aplagård Aplaboden. Viduryje niekur, net jūros kranto nėra (o tai kur romantika), stovi sodyba. Joje - sidro ir kitų nuostabių valgomų ir nevalgomų suvenyrų parduotuvė, picos - iš krosnies, ir tokios, kur norisi pakartoti, pyragai ir kava.

Prisilapnojame tiek, kad net minti atgal sunku, nors kelias ir lygutėlis, o į keltą namo reikia spėti. Jau gailimės, kad daiktai ir palapinė palikti kitoje saloje. Mielai čia nakvotume, nes ši maža salelė dar galėtų mums ką nors pasiūlyti.

More:

#finland #alands