Romų rajonas Skopje: čia tau ne “šutka”

Shuto olizari, arba dar paprasčiau “Šutka” – romų rajonas Skopje pakraštyje. Tai ne koks šalia Vilniaus esantis čigonų taboras, tai - didžiausia romų gyvenvietė Europoje: joje gyvena apie 30 tūkstančių čigonų. Ir nors ji nėra įtraukta į turistams skirtus “must to see” sąrašus, kodėl gi joje mums neapsilankius?

Kadangi informacijos apie Šutką nėra daug, važiuodami tiksliai nežinojome ko tikėtis, taigi pasiruošėme atitinkamai: pasiėmėme pigesnį fotoaparatą su dar pigesniu objektyvu, pigiausią mobiliųjį dviems ir tik tiek šiek grynųjų piginų. Įsivertinome galimus nuostolius, juos mintyse nurašėme ir tarėme sau padrąsinačiai: ,,Pirmyn!”

Ko tikėjomės? Vargo, skurdo, purvo, alkanų murzinų vaikų, neatmetėme varianto, kad kur nors už kampo ir kuprines būsime paprašyti iškraustyti. Tuo pačiu slapta tikėjomės sudalyvauti romų vestuvėse ar šiaip kokioje jų šventėje – gi savaitgalis!

Ką pamatėme? Dviaukščius-triaukščius namus aptvertus įspūdingai išraižytomis metalinėmis tvoromis, kiemuose ramiai sėdinčius, arbatą geriančius ar šiaip besišnekučiuojančius romus, vis mūsų užklausiančius, iš kur esame ir ko ieškome, gatvėse dūkstančius vaikus. O kadangi buvo sekmadienis, tai dar ir per visą gatvę besitęsiantį čigonų turgų – kokios čia šventės, kokios vestuvės, kai prekyba taip gerai vyksta! ☺

Vietinėje užeigėlėje suvalgėme nuostabaus skonio burekus, kuriuos iki šiol prisimenu su nostalgija – sluoksniuotos tešlos kepinius su įvairiais įdarais (štai iš kur kilo žodis če-burekas!), padarėme keletą fotografijų ir pardardėjome atgal į Skopje centrą.

Ar šokiravo? Ne. Ar nustebino? Irgi ne. Ar verta? Manau, kad taip: jau vien tam, kad išsivaduotum iš vilnietiško čigonų taboro stereotipo ir kiek kitaip pažvelgtum į romus.