Indija, Mumbajus: kai jūra - iki kelių

Sako, kad patys pavojingiausi vairuotojai – vairuotojai su 3-4 metų stažu, kuomet ima atrodyti, kad apie vairavimą jau žinai viską ir gali be baimės spustelėti greičio pedalą. Taip panašiai ir su turistais – po 3-4 savaičių keliavimo po Indiją ima atrodyti, kad šalyje nebėra tau neįveikiamų iššūkių.

Taigi traukiniu atidardėję į Mumbajaus stotį, be menkiausios abejonės atsisakome įkyrių tuktukų vairuotojų paslaugų (kaip visada) ir nusprendžiame iki Mumbajaus centro nusigauti visuomeniniu transportu, kas reiškia – miesto traukiniais. O kadangi laiko nėra per daug – tai, žinoma, ekspresu.

Nusiperkame bilietus, draugiškų indų pagalba surandame reikalingą peroną ir kartu su minia indų laukiame traukinio. Traukinio dar nematyti, bet nenusakoma traukos jėga jau mus stumia link bėgių – priešintis jai ne tik kad nevalia, bet ir neįmanoma. Traukinys! Durys atsidaro, ir… Traukos jėga staiga transformuojasi į išcentrinę, ir pats nė nepajunti, kaip visi aplink tave buvę indai atsiduria traukinio viduje, o tu – perono pakraštyje. Dar bandai stumtis į priekį pasitelkęs ne tik savo, bet ir kuprinės svorį – veltui… Belieka liūdnai stebėti nutolstantį traukinį ir laimingus tau mojančius indus traukinio tarpduryje. Nieko, atvažiuos kitas, raminame save. Atvažiuoja kitas… Nuvažiuoja.. Trečias irgi…

Matydamas mūsų kančias, vietinis indas paslaugiai mus palydi iki kito perono. Suprask: čia ne ekspresas, bet į jį bent turite šansų įlipti. Įlipome pirmu bandymu! Tiesa, išlipti buvo šiek tiek sunkiau, bet - įveikiama. 🙂

Vėliau pastebėjome, Indijos miesto traukiniuose yra atskiri vagonai moterims, seniems ir neįgaliems. Pirmą kartą į tokį įlipome netyčia – tiesiog, pasirodė tuštesnis. Kitus kartus į tokius nebespjaudavom – įlipimo į miesto traukinius procesas nori nenori tave paverčia pasijusti truputį neįgaliu.🙂