Egidijus
2017-12-09 06:15:00
Mums jie - ne tik vienuoliai, asketai, klaidžiojantys Indijos gatvėmis ar prašantys išmaldos prie šventyklos, bet ir labai įdomūs personažai, žvelgiant pro fotoaparato objektyvą.
Daug jų sutikome Varanasyje, taip pat Udaipure, Jaisalmere. Vienas jų - užkalbino. Diskusija iš pradžių pasirodė įdomi. Jis manęs paklausė:
- Kodėl tu mus nori nufotografuoti?
- Jūs man įdomūs,- atsakiau.
- O kodėl tu nenori sužinoti apie mus daugiau? Pasikalbėkime.
- Gerai, - sakau, - pasikalbėkime.
Keletą minučių vyko mūsų pokalbis apie tai, jog tokie turistai, kaip mes esame labai panašūs į juos - kiekvieni su savo filosofija: mes klaidžiojame gatvėmis, fotografuojame bele ką nesigilindami, jie irgi dienas leidžia gatvėse, atsisakę žemiškų poreikių ir vedini savo filosofijos apie gyvenimo prasmę.
Nesiginčijau, trumpai tarstelėjau, jog kol kas niekas neatsakė į klausimą apie žmogaus prasmingumą žemėje - tik paieškos ir nuomonės. O kadangi Indijoje leidimasis į diskusijas su gatvių gyventojais dažniausiai nuveda į jų pusbrolių krautuvėles, pokalbį sutrumpinau. Tik pagyriau, jog jis labai panašus į vieną jų pranašą Satja Sai Baba. Jis padėkojo. Aš jo nefotografau. Taip ir išsiskyrėme.🙂