Uganda: baltos vaikų šypsenos

Pačią pirmąją kelionės naktį apsistojome kempinge netoli Kampalos esančiame Jinja miestuke (The Haven – labai rekomenduojame, jei kas nors ten būsite) ir, turėdami galimybę išsinuomoti dviračius, neabejojome nė sekundei. Mintis patiems savarankiškai minti dviratį raudono molio keliukais per Afrikos kaimą atrodė kažkas WOW!

Palikus saugią kempingo teritoriją, pradžioje buvo kiek nejauku: nežinojome, kaip reaguos aplinkiniai, kaip elgsis vaikai, nežinojome, ar saugu su fotoaparatais vieniems dardėti po kaimus – vis tik Afrika niekada nebuvo saugus žemynas. Pirmieji 100 metrų išsklaidė visas abejones: visą kelią buvome lydimi vaikų ir jų šypsenų. Vos pamatę mus, iš tolo imdavo linksmai šaukti “Muzungu, how are you?!” ir pulkais pasileisdavo iš savo kiemų link mūsų. Fotoaparatas buvo puiki priemonė susidraugauti su vaikais: pamačius savo nuotraukas fotoaparato ekranėlyje, net pačių nedrąsiausių ir nepatikliausių vaikų veidus nušviesdavo plačios baltos šypsenos. Realybė pranoko mūsų lūkesčius. ☺

Taip, vaikai ten dirba – nuo mažų dienų nešioja vandenį, prižiūri mažesnius brolius ir seseris (10 ir daugiau vaikų šeimoje - norma), padeda tėvams namų ūkyje, taip, mums įprasta prabanga gyvenimas ten nealsuoja – futbolą vaikai žaidžia iš skudurų surištu kamuoliu, drabužiai purvini ir suplyšę, maistas - kruopos ir visa kita, ką gamta užaugino, mokykla toli gražu ne visiems pasiekiama, bet, sprendžiant iš šypsenų - ne taip matuojama vaikų laimė.