Akistata su drambliu(ku)

Tai nutiko Ugandoje, Murchison Falls nacionaliniame parke. Ką ten parke- labiau, parke esančios prieplaukoje, kur kartu su keliais automobiliais laukėme, kol keltas mus perkels į kitą upės pusę. Kadangi laukimas buvo netrumpas, laukėme jaukiai prisėdę ant upės kranto. Kas ramiai sau knygą skaitė, kas dairėsi aplink, ką čia dar pafotografuoti ar nufilmuoti. Visai netoliese vaikštinėjo mielas drambliukas, iš pažiūros, paauglystės amžiaus.

Prieinu per saugų atstumą. Hmmm.. užlindęs už automobilio, nesimato, reikia prieiti arčiau. Žengiu porą žingsnių- jau geriau, bet nepakankamai. Dramblys savo ruožtu nervingai sujudina ausis, betgi aš gi už mašinų- nėra ko nerimauti. Na, dar šiek tiek: reikia tas mašinas apeiti- užstoja puikų kadrą. Staiga matau, kaip tas mielas drambliukas pasisuka visu kūnu į mane, ir, lapnodamas ausimis lyg parašiutais, pasileidžia link manęs. Dedu į kojas, bet mintis viena- amen. Tegu ir ne pats didžiausias jis, bet as dešimt kartų mažesnė. Ir čia, kaip angelas iš dangaus, nusileidžia vietinis afrikietis: pikti šūksniai ir pliaukšėjimas delnais jaunojo dramblio įkarštį atvėsina- dabar jau jis apsisukęs deda į kojas kažkur gilyn į parką.

Pamoka viena: laukinėje gamtoje nesielk kaip savo kieme. ☺