Munaro grožis, palaidotas po Varanasio dulkėmis

Munaras, esantis Keralos valstijoje, turėjo būti mūsų kelonės į Indiją TOPas. Tai turėjo būti atgaiva akiai, sielai, kūnui ir skrandžiui. Paskyrę gana ekonomiškame biudžete mažiau ekonomiškas tris eilutes, dar būdami Lietuvoje susiradome nuostabią nakvynės vietą kalnų ir arbatos plantacijų apsuptyje - Kaivalyam Wellness Retreat, tuo metu besivadinusia Kaivalyam Yoga Retreat. Nes tokia mintis ir buvo - kurgi daugiau, jei ne Indijoje, metas išbandyti jogą! Taip ir matėme save ten: ryte - joga po atviru dangumi, po to - ilgi pusryčiai, po jų - nesibaigiantys vaikščiojimai po kalnus, prieskonių ir arbatos plantacijas, all inclusive vakarienė ir t.t. ir pan.

O viskas buvo taip. Į Munarą atvykome vos gyvi. Braidydami po Varanasio ,,š" ghatus ir dulkes, pasigaudėme neblogų zarazų, todėl pasakymas gražu iki blogumo Munare įgijo tiesioginę to žodžio reikšmę. Taigi, pagrindinis haikas buvo maršrutu Kaivalyam Retreat - Munaras (geri porą kilometrų į kalną iki autobuso stotelės ir dar keletas kilometrų iki miestelio), o pagrindinis lankytinas objektas – Munaro vaistinės. Prabangių apartamentų wc buvo lankomas irgi kelis kartus dažniau nei prašmatnusis balkonas su nuostabiu vaizdu, o joga... na, koks čia nušvitimas gali aplankyti, kai kūnas serga.

Tiesa, vis tik paskutinę dieną pavyko išeiti pasigrožėti Munaro apylinkėmis. Ir nors akys sakė - čia taip gražu, jėgų grožėtis nelabai buvo.