Nesibaigiančios šventės Indijoje

Šventės- neatskiriama indų gyvenimo dalis. Be visiems žinomų Divali, Holi švenčių, yra dar milijonai kitų, vykstančių vos ne kas dieną. Mažai tikėtina, kad, keliaudamas po Indiją, netyčia nepataikysi į kurią nors jų. Bet gal ir nenuostabu, žinant, kad hinduistai turi tūkstančius garbinamų dievų ir dievybių - kur kas daugiau nei metuose dienų, taigi, norint pagerbti bent dalį jų, ilsėtis indams nėra kada - reikia šventes švęsti. ☺

Į vieną iš tokių švenčių patekome Udaipure: kuomet jau temstant pro pravirą viešbučio langą pasigirdo indiška muzika ir dainos, kojos pačios išėjo į gatvę kartu su besilinksminančia spalvinga minia: kas ant arklių jojo, kas ant ratukų garso įrangos generatorių stūmė, savo garsiu burzgimu vis bandančiu daininką, neabejotinai - vietinę žvaigždę, užgožti. Galvojome, pasisekė - gi tikrai ne kasdien vyksta šventės.

Klydome. Kitą dieną tame pačiame Udaipure ir vėl patekome į linksmybių sukūrį- gatves užtvindė sariais ir papuošalais pasidabinusios moterys, baltomis uniformomis pasipuošę vyrai, kurie mušdami bugnus kažkur traukė ir tik jiems vieniems težinomą šventę šventė. Ir, tai, patikėkit, dar ne viskas.

Trečia diena Udaipure nebuvo išskirtinė: pačiame miesto centre patekome į tokią šventę, kad ohohooo: su arkliais, kupranugariais, drambliais ir net šūviais iš ilgavamzdžių šautuvų. Tiesa, ši šventė savo prabanga ir koloritu buvo panašesnė ne į dievų, o kokios nors politinės partijos garbinimą.

Pasimokykime iš indų - smagios Vasario 16-osios šventės mums! ☺