Jodhpur. Mėlynasis miestas naktį.

Nemažai pasakojome apie Indiją, rodėme nuotraukas iš didmiesčių gatvių, iš ten kunkuliuojančio chaoso (žiūrint mūsų akimis). O kaip gi ten yra naktį?

Vėlai vakare grįžtantį nuo pagrindinės miesto forto apžvalgos sienos miestas pasitiko gatvių tyla. Kažkur namuose pasigirsdavo vaikų klegesys, kažkur suamsėdavo šunys, o šalutinėse gatvėse atsainiai pakreivę galvas ilsėjosi tuk-tuk'ai, su nerimu laukdami ateinančios naujos dienos.

Miesto turgus, net ir sutemus, net ir dorai neapšviestas, vis dar gaudė, dūzgė, prekeiviai pakavosi daiktus, moterys nešinos krepšiais skubėjo namo, o vietinis jaunimėlis užsiiminėjo geriausias vietas aikštėje - naktinėjimo metas.

Nežinau, gal aš buvau neatsargus, o gal miestas saugus, tačiau vaikštinėjau sau tiek šalutinėmis gatvėmis, tiek turgaus aikšte, rankose nerūpestingai tabaluodamas fotoaparatą. Pamenu, apliūliuotas tos idilės, atsitokėjau pagrindinėje sankryžoje bestatantis štatyvą ir gaudantis važiuojančių tuktukų šviesas. Gaudžiau, kol nepamačiau tiesiai į mane atvažiuojančio ilgomis šviesomis žibinančio daikto lempų. Šoktelėjau į šalį ir tiek.

O kaip kitaip perteikti tą keistą chaotiškai idilišką indiškų gatvių nuotaiką?