Udaipuras. Indija.

...Tuk tuk, tuk tuk, tuk tuk... Pala, jokio "tuk tuk" negirdėti. Traukinys važiuoja tyliai, lyg ,,električka’’, švelniai peršokdamas bėgių sujungimus. Ne be reikalo Indija savo geležinkelius vadina "Pride of India". O kaipgi kitaip šitiek milijonų dieną-naktį keliautų traukiniais tik jiems vieniems žinomais keliais. Artėjant Udaipurui vis dažniau pasigirsta traukinio ūkavimas. Prabudę apie penktą ryto nusprendėme, jog šitaip traukiniai įspėja rytais ant bėgių gamtinius reikalus atliekančius indus. ☺

Idiliškasis Udaipuras po chaotiškojo Delio – tikras kurortas. Nors kurortu jis galėtų vadintis beveik ir taip – apsuptas ežerų ir kalvų, besididžiuojantis jame stūksančiais maharadžų rūmais, kai kuriais iš jų, tiesa, paverstais prabangiais viešbučiais. Ir net jei esi kuklus backpakeris turistas, vis tiek gali pasijusti beveik kaip rojuje – ypač, sėdėdamas vieno nebrangaus viešbutuko #DreamHeavenGuestHouse terasoje. Tiek terasos interjeras, tiek atsiveriantys vaizdai leidžia pasijusti jei ne maharadža, tai bent jau rupijų neskaičiuojančiu turistu tikrai.

Udaipuras turi viską: rūmus, gražius baltus namukus, vietinių menininkų ištapytais fasadais, daug šventyklų, amatininkų dirbtuvėlių, spalvingą turgaus rajoną, na, ir nesibaigiančias linksmybes, garbinant vietines dievybes, sutemus.