Iguazu kriokliai, Argentina/Brazilija.

Iguazu kriokliai buvo visai ne į temą mano numatytam maršrutui. Iš Buenos Aires ketinau vingiuoti žemyn link Patagonijos, o iki krioklių reikėtų dardėti 17 val autobusu, tada tas pačias 17 val grįžti, o dar ir kriokliai nėra, jei jau atvirai, “my cup of tea”. Teisingai apsispręsti padėjo prieš tai jau lankęsi draugai, tvirtai pasakę, jog tikrai verta.

Na, ir tikrai - net jei ir nesi didelis krioklių gerbėjas, ar tiesiog jautiesi jų daug ir įvairių matęs, Iguazu neaprėpiamai krentantis vandens srautas tiesiog tave pražiodo ir išplečia akis. Net ir didžiausas skeptikas pradeda suokti apie “gamtos didybę”, o kartais belieka tik orinis “wow”, kurį nuolat girdi tiek aplinkui, tiek pats iš savęs. Daug kartų. O kartais norisi pareikšti užuojautą visiems likusiems pasaulio kriokliams - sunku bus kažkam “permušti’ tokį įspūdį.

Iguazu kriokliai yra išsidėstę ant Argentinos/Brazilijos sienos, ir, norint juos gerai apžiūrėti, reikėtų bent dviejų dienų - pilnos Argentinai ir pusdienio Brazilijai. Argentinos pusėje turistai apsistoja turistiniame, bet mielame Puerto Iguazu miestelyje. Kirsti sieną į Braziliją paprasčiau nei paprasta - iš minėto Puerto Iguazu reguliariai važinėja autobusai, panašesni net ne į tarpmiestinius, o tiesiog miestinius. Jie tvarkingai sustoja pasienyje, palaukia, kol visi išbėga susirinkti štampukus, ir toliau rieda tolyn. Viskas užtrunka trumpiau negu valandą. Vakare grįžtant atgal procedūra ta pati. Tereikia sekti laiką, kad nepražiopsotum paskutinio autobuso, nes Brazilijoje diena prasideda viena valanda anksčiau, o telefonas mėgsta šokinėti nuo vienos šalies laiko zonos prie kitos.

Kodėl reikia tų dviejų šalių? Tada pamatai krioklius iš skirtingų perspektyvų. Argentinoje prie jų prieini arčiau, takeliai nutiesti taip, kad gali priartėti visai prie pat krioklių, pamatyti tiek iš viršaus, tiek pažvelgti iš apačios. Viršuje matai kaip visai rami upė staiga pavirsta šniokščiančiu vandens kranu, o apačioje - kaip tas šniokštimas daužosi į akmenis ir viskas paskęsta lengvame lašelių rūke. O iš Brazilijos pusės pasivaikščiojimo takeliai yra toliau nuo pačių krioklių, tačiau atsiveria nuostabi jų panorama, ir gali bent kažkiek suvokti kokio dydžio yra visa teritorija.

Tiesa, dar prie krioklių galima atsigaivinti nuostabiu gamtos dušu - tikrai neliūdėsite. Ir - jei planuosite kelionę, tų 17 valandų autobusu galima ir išvengti - keliaujant su didesniu biudžetu jus maloniai paskraidins lėktuvas.