Džaipūras. Indija.

Džaipūras dar kitaip vadinamas rausvuoju miestu. Tokį pavadinimą pelnė dėl pastatų, pastatytų iš rausvo kalkakmenio. Bene gražiausias Džaipūro rausvasis statinys – Vėjų rūmai (Hawa Mahal). Juos 1799 metais pastatė maharadža Singhas karališkosios šeimos moterims: pastarosios pro mažus, ornamentais išraižytus, langelius galėjo stebėti pagrindinėje Džaipūro gatvėje vykstantį gyvenimą, nebijant, kad jas kas nors pamatys. Sakoma, kad Singhas buvo nepaprastas žmogus, turėjęs didelę aistrą žvaigždėms, todėl jo dėka čia buvo pastatyta observatorija (Jantar Mantar), kurią irgi verta pamatyti.

Amber Fortas - miesto pasididžiavimas. Gynybinis fortas, įsikūręs kalno viršūnėje, tikrai vertas aplankymo. Jį pasiekti galima džipu, galima kaip tikram maharadžai atjoti drambliu (taip, gyvūnų išnaudojimas turistų reikmėms Indijoje dar labai gajus), o galima ir pėstute, kaip kad darėme mes: takai takeliai, užlipus - bokštai bokšteliai, kiemai kiemeliai. Visko, turbūt, nė neapėjome - pavargsti vien kol užkyli iki jo.

Šiaip jau mums Indijoje gerai sekasi ignoruoti gatvės įkyruolius, bet Džaipūras buvo bene vienintelis miestas Indijoje, kuriame ėmėme ir pasimovėme. Beblūdijant ružavo miesto gatvėmis, užkalbino vienas toks tradiciniu klausimu "verjufrom". Nepakakus "Europe", į "Lituania" atsiliepė "o, tai jūs buvot Sovietų sąjungos sudėtyje!". Akivaizdžiai eruditas! O ir išvaizda – tvarkingi marškiniai, akinukai – tikrai kokio universiteto profesorius. Užkibome. Na ir pradėjo pasakot, kad mums būtina aplankyti Social cooperate susivienijimą, kuriame dirba vargšės indų našlės. Jos vargšės, nes kai vyras numiršta, jos turi eiti į gatvę su savo bloga karma, o tas kooperatyvas jas įdarbina ir taip gelbėja. Mums reikia ten nuvažiuoti, pažiūrėti, kaip jos dirba, taip joms padėsim. Gal ką ir nupirksim, taip prisidėdami prie socialinio pinigų paskirstymo vargšų naudai. Be to, už 10 min kelio pėsčiomis yra Jal Mahal (Vandens rūmai) vidury ežero. Jei šiaip važiuosim rikša, tai paprašys kelių šimtų už nuvežimą, o jei į kooperatyvą, tai tik 60rs. Tai va, nuvažiavome į tą Social cooperative, keliuose šimtuose kvadratų kažkas kažką dirba, o antrame aukšte prigaudyta dar bent 10 tokių žioplių turistų kaip mes, jau kažką perka, derasi, užsisakinėja. Išėjome nieko nepirkę ir tuo vietinį pasakų pasakotoją palikusį baisiai nusiminusį.

O kaip Vandens rūmai? Promenada, pilna turistų ir prekeivių, sustojusių didžiulių autobusų, iš jos matyti namukas ežere, iki kurio nei prieiti, nei priplaukti negali. Žinant, kiek ir kokių grožybių turi Džaipūras – nevertas net trumpo stabtelėjimo.