Ušuaja ir Ugnies žemės salynas/Argentina

Ušuaja, piečiausias Argentinos ir pasaulio miestas, yra dar vienas pavyzdys, kaip viskas kinta. Kadaise atšiauri kalnuota vietovė skambėjo kaip baisiausias nuosprendis šalies nusikaltėliams. Iki 1947m ji buvo žymi savo kalėjimu, į kurį laivų triumuose nuo anglių dulkių pajuodusiais veidais ir plaučiais atplukdydavo sunkiausius kriminalinius ir politinius kalinius (didelę kalėjimo dalį jie patys ir statė). Dėl vietos atšiaurumo čia net tvorų nestatydavo, nes kur tu nubėgsi - per visą istoriją pora kalinių buvo pasprukę, bet po kelių savaičių patys grįžo.

O vat praėjo keliasdešimt metų, ir kalėjimas yra pavirtęs muziejumi, o salynas vilioja turistus savo nuostabia gamta ir intriguojančiu pasaulio krašto titulu. Kur tik pasisuktum gali suvalgyti pasaulio krašto ledų, išgerti pasaulio krašto arbatos ar gauti pasaulio krašto štampuką į pasą.

Jei keliauji autobusu, Ušuają nelengva pasiekti: nepatogu patekti, nelabai patogu ir išvykti. Taupydami laiką ar pinigus Ušuają iš savo kelionės daug kas išbraukia. Vis tik turistų yra nemažai - čia daugiausia atvyksta ilgalaikiai keliautojai, kuriems sugaišti dieną ar dvi kelyje nėra tokia didelė problema. Kita turistų kategorija - vykstantys į Antarktidą: Ušuajoje yra uostas, iš kurio į Antarktidą išvyksta visos ekspedicijos bei kruizai ir kur, turint bent kiek daugiau laiko, galima laukti ir sulaukti patrauklaus paskutinės minutės pasiūlymo. O kol lauki, veikti tikrai yra ką - ir nacionalinis parkas, ir ledynas (nors ir ne toks įspūdingas kaip El Calafate), ir pasiplaukiojimas Byglio kanalu, ir lagūnos, ir, galų gale, karšto šokolado siurbčiojimas.

Ištikimi faktams žmonės nepamiršta pasiginčyti - Ušuaja laikoma piečiausiu miestu pasaulyje, BET piečiausia apgyvendinta vieta visgi yra Čilėje, Navarino saloje esantis mažytis Puerto Williams miestelis.

Nors vėliau, tęsiant kelionę, teko pripažinti, kad kitos Patagonijos vietos dar įstabesnės, bet vis dėlto kažkas toje Ugnies Žemės teritorijoje buvo labai artima: ar vėjas, ar atšiaurumas, ar šį kraštą kaip savo namus atradę žmonės, ar snieguoti kalnai, ar neįtikėtino mėlynumo ežerai, o gal šiaip pasaulio užkampio atmosfera. Sugrįžti tikrai norėčiau. Gal kada nors, pakeliui į Antarktidą. 🙂