Pirmoji mūsų nakvynė Namibijoje

Kadangi pastarieji metai kelionėmis nelepina, kartais visai malonu grįžti į prisiminimus. Juk, kaip bežiūrėsi, kelionė įprastai trunka kur kas ilgiau, nei tos kelios dienos ar savaitės, praleistos joje. Kelionė prasideda kokiu pusmečiu anksčiau - perkant lėktuvo bilietus, planuojant maršrutą, o baigiasi dar keliais mėnesiais vėliau - tvarkant kalnus nuotraukų, dalijantis įspūdžiais su artimaisiais ir visais, kam tai įdomu. Na, reikia pripažinti - COVIDo dėka pastaroji stadija prailgėjo iki kelerių metų. 😅

Taigi, pirmoji nakvynė Namibijoje. Rinkomės ilgai ir atsakingai, dar būdami Lietuvoje – kad būtų nuostabūs vaizdai, geri atsiliepimai ir pan. Išsirinkome - Rooiklip Farm. Įvertinome viską, išskyrus tai, kad atsiliepimus rašė žmonės, Namibijos žvyrkeliais keliavę kaip normalūs turistai - 4wd džipais, o ne kuklia Toyota Corolla, su viena pusplike padanga. Nesiplečiant – pasiekti kempingą net ne žvyruotu, o akmenuotu keliu buvo iššūkis. Tai buvo patys ilgiausi 20 kilometrų mūsų kelionėje: po jų likę 4000 km žvyruotu keliu prilygo asfaltuotam greitkeliui – puikus krikštas!

Na, bet svarbiausia - rezultatas. Kempingas - po uolomis (!), in the middle of nowhere, privatus wc, dušas, karštas vanduo, už kokių 200 m., šalia pagrindinio svečių (jei tokių būtų:) namo – lauko baseinas su kvapą gniaužiančiais vaizdais. Ir viskas - mums VIENIEMS! Šeimininkų šuo pasirūpino mūsų saugumu, kiaurą naktį snaudęs šalia, o mes labai ir neprieštaravom – vis tik pirma naktis Namibijoje po atviru dangum, maža ką...

Krikštas buvo ne tik mums, bet ir palapinei. Pasistatėm, išsikrovėm daiktus ir su fotikais išėjome pasigrožėti saulėlydžiu. Grįžtam po pusvalandžio – palapinės nėra.. Pirma mintis: nu va, pavogė, o atrodė – nieko aplink nėra... Nebūtų Afrika... Realybė buvo kiek kitokia: palapinę, stipraus vėjo nuneštą nuo skardžio, teko parsitempti atgal. ☺