Monmartre, Paryžius

Kad ir kelintą kartą būtume Paryžiuje, kojos nori nenori pačios veda į Monmartrą. Vieną kartą šiame rajone gyvenome – meniškąsias Monmartro gatveles iki blizgesio nušlifavome, puikiai paruoštų moliuskų vakarienei degustavome. Atrodytų, gana. Bet ne.

Antrą kartą čia užsukome tikėdamiesi aplankyti žymiąsias Monmartro kapines, na, ir dar kartą pasimėgauti anąkart gerai užsirekomendavusiais moliuskais. Jei plano antroji dalis pavyko, į kapines, deja, tuo kartu pavėlavome – 18 val. jos užveria vartus lankytojams. Taigi teko į Monmartrą užsukti ir trečią kartą - po kelerių metų.

Paskutinį kartą čia skubėjome, norėdami padegust..., oj, apžiūrėti Monmartro vynuogynus. Vasario mėnesį! Tai, turbūt, nieko nuostabaus, kad radome vynuogynus dar tik bundančius iš po žiemos miego - nebuvo nei į ką žiūrėti, nei ko degustuoti. Panašu, teks sugrįžti... 😉

Šventosios Širdies bazilika - Monmartro širdis. Geras jausmas po ilgų dienos klaidžiojimų šurmuliuojančiomis Paryžiaus gatvėmis prisėsti ant laiptų, grožėtis vakarėjančio Paryžiaus panorama bei stebėti, kaip viena po kitos užsižiebia miesto šviesos.