Indija kitaip

Neseniai perskaičiau, kad Indijoje gimusius dvynukus tėvai viruso garbei pavadino Covidu ir Corona. Net pažiūrėjau į datą – gal balandžio pirmosios pokštas? Lyg ir ne... Na, jei ir pokštas, tai ne balandžio pirmosios. O ir geriau pagalvojus, Indija ta šalis, kurioje geriau mažiau stebėtis.

Kad ir. Indijoje tualetuose nerasi tualetinio popieriaus. Užtat kibirą vandens su grandine prirakintu puodeliu – visada. Net pačiuose baisiausiuose stočių tualetuose. Gal todėl, kuomet paskelbus karantiną žmonės pas mus kalnais pirko wc popierių, pirma mintis man toptelėjusi į galvą buvo – negi ir vandenį atjungs?? Indijos patirties taip lengvai nepamirši. ☺

Ir karantinas Indijoje man sunkiai įsivaizduojamas. Ir dėl žmonių gausos, ir dėl jų gyvenimo būdo. Indijoje niekada nebūsi vienas. Net jei apsidairęs ir nieko nepamatęs nuspręsi prisėsti pailsėti kokios šventyklos pašonėje, po minutės kitos jau būsi dėmesio centre. Kas šiaip tave smalsiai stebės, o kas nepaliaujamai prašys ,,one photo“.

Mėginu įsivaizduoti Indiją karantine. Be jų kasdienių švenčių ir masinių susibūrimų. Be vaikiškai smalsių ,,one photo“, bet nuolat zujančių tuktukų, be akį džiuginančių turgaus spalvų ir kvapų, be gatvės prekeivių su garsiu ,,chai chai...“. Gatves okupavę ir savą tvarką įvedę karvės, ožkos, šunys ir beždžionės, o žmonės išsislapstę kas kur, ir tik vienas kitas iškišęs nosį į gatvę. Panašu, kad Indija žavi ir asociali. ☺