Author

Vilija

Date

2020-05-16 05:00:35

Kempingai Ugandoje, Ruandoje

Kempingai - neatskiriama mūsų kelionių dalis. Jei vieni savo keliones po pasaulį pradeda gyvendami hosteliuose, kempinguose, po to pereina į kitą lygį – B&B, viešbučiai, tai pas mus kažkaip viskas atvirkščiai: išnaršę nemažai šalių tik pastaruoju metu atradome kempingus. Ir dar kur - Afrikoje! Pradžioje – Namibijoje, po to Ugandoje, Ruandoje. Va, šįryt turėjome prabusti palapinėje Didžiajame Kanjone JAV - deja, korona planus pakoregavo. Geriau pagalvojus, jei ir toliau taip, po kelerių metų persikelsime į hostelius, o (prieš)paskutinė gyvenimo kelionė, matyt, bus miegmaišyje ant vandenyno kranto. Kas skamba visai neblogai, o įvertinus vis didėjančią būtinybę laikytis nuo kitų atstumo - net ir realiai. 🙂

Kempingai Ugandoje – gana skirtingi. Kad ir. Apsistojome kempinge netoli Nilo, Murchison krioklių nacionaliniame parke. Kempinge mes vieni. Dieną išnaršėme pakrantę, ieškodami begemotų - girdėti girdime, o matyti nematome. Užtat naktį jie atėjo mūsų aplankyti iki pat palapinės durų. Į vidų nekvietėme, tiesiog tyliai meldėmės, kad į wc reikalas neprispirtų... Jų 😁

Su begemotais buvome susitikę ir kitame kempinge, šalia Mburo ežero. Pastarasis buvo vienas iš keistesnių: ant paties kranto, jokių palapinėms pažymėtų vietų - statyk, kur nori, jokio personalo, jokių turistų – aplink lakstė tik beždžionės ir vandeny riaumojo begemotai. Tiesa, buvo kažkur tolumoje medinė būdelė, tipo, registratūra, bet ar kas joje būna naktį – velnias žino… Sau pasakėme, kad būna – kad ramiau būtų.

Užtat apsaugos su kaupu turėjome apsistoję palapinėje svečių namų sodelyje Ugandos šiaurėje, Kidepo regione – regione, kur turistas apskritai retenybė. Nenuostabu, kad ir čia buvome vieni. Na, ne visai vieni – kasnakt mus, du turistus, saugojo du šautuvais ginkluoti kareiviai. Nežinau kodėl, tačiau matydama ginkluotus žmones šalia, saugiau nesijaučiu... Nei čia, nei kur kitur. Bet, matyt ne be reikalo jie čia: iki 2017 m. regionas buvo nesaugus keliavimui dėl vykstančių genčių karų.

Buvo ir prabangesnių kempingų. Bene pats gražiausias buvo Ruandoje, ant Kiwu ežero kranto, ant žalios pievutės, po palmėmis ir gultais paplūdimyje: ežeras dydžio kaip jūra, maudykis, deginkis į valias.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad Ugandos kempingai savo komfortu neprilygsta esantiems Namibijoje: Uganda nėra turtinga šalis, tai – tikra juodoji Afrika. Bet užtat gali ne tik sutaupyti, bet ir pabūti gamtoje, iš arti pamatyti žmonių gyvenimą - pėstute ar dviračiais, kuriuos kartais gali ten išsinuomoti.

O kartą, apsistojus palapinėje šalia kažkokio nemažo viešbučio Karamoja regione, Morote, teko garbė sudalyvauti Mis Karamoja rinkimuose! Tiesa, tik kaip žiūrovei... 😉

More:

#rwanda