Kourtaliotiko tarpeklis, Kreta

Kai korona užveria ne tik duris, bet ir langus, kartais lieka atidarytos... orlaidės – gaivaus oro šaltinis kiek tvankiuose namuose. Tuo prabangiu oro gurkšniu spalio mėnesį mums tapo Kreta. Iki galo nesuplanuotas maršrutas, kaip kad buvo šiuo atveju – kita prabanga, kurią ne visada gali sau leisti, bet jei leidi – netikėtais mažais atradimais gailėtis retai tenka.

Kourtaliotiko tarpeklis Kretoje – nei didžiausias, nei giliausias net ir Kretos masteliais. Čia neplūsta turistų minios autobusais, kaip į didžiausią ir žymiausią Kretoje Samaria tarpeklį, bet mums jis – neabejotinai, vienas geriausių kelionės prisiminimų.

Įsivaizduokite: važiuojate sau kalnų keliuku, ramiai, neskubėdami, kalnų vaizdais besigrožėdami - visa diena priešaky, o kelionės tikslas – viso labo už keliasdešimt vingiuotų kilometrų. Pamatai kelis automobilius šalikelėje sustojusius, siaurą takelį nuo kalno žemyn vedantį – stojam! Sustojęs girdi, kaip kažkur žemai šniokšia kalnų upė: karštą dieną garsas toks viliojantis, kodėl gi nenusileidus? Ir nors neplanavai eiti į ilgus kalnų žygius, net pats nepastebi, kaip leidiesi žemyn, nežinodamas tiksliai, kur tas keliukas veda. Vienas posūkis, kitas, vaizdai vienas už kitą gražesni - kalnai, skardžiai, kalnų augmenija - fotografuoji fotografuoji, žiūri - ogi laiptukai paslaugiai siūlantys dar žemiau nusileisti. Nusileidžiam.

Prieš akis atsiveria dangaus žydrumo kalnų ežerėlis. Gražu. Karšta. Kodėl gi neišsimaudžius? Neri į ledinį kalnų ežeriuką, plauki tolyn – į siaurą tarpeklį. Ir čia užgniaužia kvapą – ne, ne šaltis (nors… hidrokostiumas būtų visai neblogai;), o vaizdas. Apsamanojusios akmeninės uolos, nuo jų žemyn krentatys kriokliai, pro tarpeklio viršų besiskverbiantys saulės spinduliai ir žydras žydras vanduo. Ir, kas beveik neįtikėtina – visas šitas grožis tau vienam. Tiksliau – mums dviems.

Labai tikėtina, kad įspūdžiai būtų kiek santūresni, jei čia būtume atvykę kitu, labiau turistiniu metu: šį rudenį Kreta buvo tuščia, vietiniams ji, matyt, atrodė liūdna, o mums – nuostabi ir nepakartojama gamtos grožiu ir taip pasiilgtu laisvės jausmu.

P.s. nuotraukų iš maudynių nėra: fotoparato nedrįsome atsiplukdyti - teks patikėti..😉