Matala, Kreta

Matala – hipių rojus, žymi uolose esančiomis olomis, kurios I-II a. buvo kapavietėmis, vėliau jose apsigyveno vietiniai žvejai - patogu gyventi netoli darbo, dar vėliau, žiniai apie jas pasklidus po pasaulį, į olas susikraustė hipiai, jas paversdami savo atostogų apartmentais. Sako, kad čia lankėsi ir pats Bob Marley, ir kad jam taip čia patiko, kad užsibuvo gerokai ilgiau nei ketino. Nenuostabu! Miestukas ir šiais laikais turi savo žavesio - Jamaiką primenantys barai, spalvingi žmonės iš visų pasaulio kraštų, o ir Bob Marley dvasia - visur aplink tave: baruose skamba jo muzika, ant sienų grafičiai su jo atvaizdais. Ir daug daug ryškių spalvų - net ir paplūdimys, esantis netoliese – Raudonasis (Red beach).

Raudonasis paplūdimys – tik pėsčiomis pasiekiamas siauru kalnų keliuku, reikalaujančiu šiokių tokių fizinių jėgų. Mes į jį atėjome link vakaro, kuomet visi jau traukė atgal – saulėlydis saulėlydžiu, bet vakarienė pagal grafiką, matyt, bus nusprendę. Atsigaivinę jūroje, palydėję saulę ir išlydėję visus užsilikusius, patraukėme atgal ir mes.

Jei į priekį eidami užtrukome 20-30 min, tai atgal ėjome gerokai ilgiau, ir ne todėl, kad į kalną: temstantis dangus, mingančių kalnų ramybė ir tolumoje besižiebiantys Matalos žiburiai vis kviesdavo prisėsti – tai vienur, tai kitur. Dar ir akmenuką kitą į akmenų norų krūvelę vis įmesdavome - tų norų per karantiną tiek užderėję, pasirodo! Kuomet taip besėdėdami ir norus begalvodami pamatėme atgal pėdinančius, žibintais kelią sau pasišviečiančius, baro darbuotojus, nusprendėme, kad dabar jau tikrai visi saugiai parlydėti – galime ir mes pas Bob Marley grįžinėti. Ką ir padarėme. 😉

Sunku būtų apibūdinti Matalą vienu sakiniu. Istorija, grožis, ramybė, kičas, linksmybės - viskas viename. Matalos moto kalba už save: Today is life. Tomorrow never comes. Gyventi reikia šiandien. Rytojus niekad neateina. Ir jei kas nors jus dabar teleportuotų į Matalą, nieku gyvu nepatikėtumėte, kad estate Graikijoje. 😎