Chichen Itza. Yucatan, Meksika

Meksika nebūtų Meksika be majų civilizacijos laikus menančių piramidžių. Jų Meksikoje pridygę kaip grybų po lietaus, tereikia išsirinkti pagal savo skonį, na, ir kelionės maršrutą.

Chichen Itza - pirmasis mūsų aplankytas piramidžių kompleksas. Nors tai vienas iš naujųjų pasaulio stebuklų, lūkesčių daug neturėjome. Na, taip, matėme ikoniškus pagrindinės piramidės atvirukus, bet matėme atvirukuose ir minias žmonių šalia jos. Šį kartą Meksika nustebino maloniai - realybė buvo kur kas geresnė nei įsivaizdavome.

Atvykome anksti, prieš pat atidarymą. Žmonių - vienas kitas. Prekeivių, kurių greitu metu atsirado ne mažiau nei turistų - irgi nė vieno. Dalis dar tik tingiai ritasi iš lovų, dalis - neskubėdami stumia savo prekystalius ant ratų link piramidžių.

Kompleksas - gana didelis, jam apžiūrėti reikia kokių 3-4 valandų. Pagrindinė piramidė tikrai įspūdinga savo dydžiu, kitos - mažesnės, bet įspūdingos kitaip: kiek labiau apgriūvusios, bet mažiau sukultūrintos, stūkso ne plyname lauke, o tarp likusios neiškirstos džiunglių augalijos su po kojomis lakstančiomis arba ant akmenų besišildančiomis iguanomis. Prisėdę pavėsyje ir mąsliai žiūrėdami tiek į griuvėsius, bandome įsivaizduoti prieš tūkstančius metų čia virusį gyvenimą… Staiga pasigirsta riaumojančių jaguarų balsai - tiesa, nuo turgaus prekeivių prekystalių pusės.🙂

Net šventasis majų požeminis ežerėlis (cenote) čia išlikęs! Tik panašu, kad paskutiniai į jį koją kėlę žmonės buvo tie patys majai - toks apmaurojęs, kad šiandien jis labiau primena lietuvišką pelkę.

Mūsų patarimas būtų: atvykite čia kaip galima anksčiau, prieš pat komplekso atidarymą, kol miega ir turgaus prekeiviai, ir turistiniai autobusai, o ir saulė mažiau kepina. Iš netoliese esančio Valladolid miestelio, kuriame mes ir buvome apsistoję, čia važiuoja reguliarūs mikroautobusiukai, kurie pajuda, susirinkus žmonėms. Susirenka greitai, o ir pati kelionė neužtrunka.