Cenotes, Meksika

Meksikos Jukatano valstijoje yra šimtai cenotes (liet. - cenotės, arba po žeme susidarę įgriuvų ežerėliai). Panašiai, kaip Molėtų rajone ežerų. Gal dar daugiau. Cenotes vieni su kitais sujungti požeminėmis upėmis, kuriose senovės majai atlikdavo šventas apeigas. Šiandien kai kuriose jų galima pasimaudyti, o mokančiam - ir panardyti požeminėmis upėmis.

Cenočių yra įvairių: atvirų, paslėptų urvuose, mažų lyg šuliniai ir didelių lyg lagūnos. Vienos jų, panašu, žmonių neliestos nuo majų laikų, kitos gi išvalytos, prižiūrėtos ir lyg ant padėklo pateiktos turistams. Apie vieną, lagūnos tipo Kaan Loom šalia Tulumo, jau pasakojome, apie kitą Chichen Itzoje, į kurią paskutinis koją kėlęs žmogus neabejotinai buvo majus - irgi, bet buvo ir dar pora, netoli Valladolid miestelio.

Suytun cenote - visiška instragram klasika. Net jei nesate instagram fanai, tikėtina, matėte ją ir ne kartą. Nuotraukose.

Norint iš kojų verčiančių nuotraukų, kurių pavydėtų visi draugai, o ypač - nedraugai, atvykti čia reikėtų vidurdienį, saulei esant aukštai, kad jos spinduliai skverbtųsi pro tarpą uolos viršuje, taip sukurdami magišką vandens podiumo apšvietimą. Aišku, nusiteikite, kad tokiu metu čia nebūsite vieni - norinčių nusifotografuoti bus nemažai, o eilėje prie scenos užtruksite valandą ir daugiau.

Mes atvykome popiet, prieš pat uždarymą: žmonių belikę mažai, gali ramiai paplaukioti su mažais šamiukais, kurių čia knibždėte knibžda, pasigrožėti stalaktitais, stalagmitais. Na, bet tokiu metu podiumas nebeturi to magiško apšvietimo, tad pasidaro labiau panašus į keptuvę, kepančią ne instagram žvaigždes, o visokio plauko savarankiškus turistus. 😉

Beje, šalia yra dar viena cenotė - mažesnė, mažiau lankoma, mažiau nudailinta, bet irgi graži - kitaip. Tad vienu šūviu du zuikius nušausite.