Venecija, Italija

Man Venecija visada asocijavosi su vandens kanalais, jais plaukiojančiomis gondolomis ir balta aikšte pilna balandžių. Dėl pirmojo įspūdžio neklydau: miestas išvagotas vadens gatvelių - platesnių, siauresnių, vietoje automobilių - gondolos ir valtys, vietoje autobusų - kiek didesni turistiniai laivai.

Bet va dėl balandžių suklydau. Kadaise paukščių, buvusių beveik miesto simboliu, Šv. Morkaus aikštėje neberasite nė su žiburiu. Miesto valdžia neapsikentusi nekontroliuojamo paukščių dergimo ant elegantiškų miesto statinių ir skulptūrų, uždraudė paukščius lesinti ir tokiu (ir, matyt, ne tik tokiu) būdu po truputį po truputį juos išgujo iš miesto. Ar jų pasigedau? Tikrai ne. Net ir tie keli užsilikę pusryčių kavineje prie kaimyninių staliukų kėlė tokias plunksnų ir dulkių audras, kad mes savo kruasanus stengėmės valgyti išskirtinai švariai - kad nė trupinėlis nenukristų pro šalį. Ne iš godumo. Kur vienas trupinėlis - ten penki dėl jo besipešantys balandžiai, kur penki trupiniai - dvidešimt penki balandžiai, na ir t.t. Ir nesvarbu - ant grindinio, ant stalo ar tavo lėkštėje.🙂

Venecija man asocijavosi ir su miniomis turistų. Taip, turistų rugsėjo mėnesį buvo, bet kas maloniai nustebino - visos turistų minios stebuklingai baigdavosi vos tik pasukus šimtą metrų nuo krantinės ar didžiojo kanalo į kokią nuošalesnę gatvelę. Venecija, priešingai nei įsivaizdavau, nepasirodė ir per daug nudailinta: taip, pagrindinė aikštė, Šv. Mato bazilika šviečia iš tolo, bet vėlgi - pasukus į šalį akį ima džiunginti stilingai senstantys namai su nuo laiko prisilietimo kiek aptrupėjusiai fasadais ir kiek kreivai žvelgiančiomis langinėmis.

Vakare Venecija tampa dar kitokia: išėjęs į miestą čia pamatysi tiek tarsi raudonu Venecijos kino festivalio kilimu susiruošusių žengti žmonių, tiek ir tokių kaip mes, savarankiškų turistų, nusėdusių krantinių laiptus ir suoliukus parkeliuose.

Na, ir, be abejo, turbūt, paklausite - kokia geriausia vieta saulėlydžiui? Man labiausiai patiko Basilica di Santa Maria della Salute papėdėje esanti krantinė: toliau nuo turistų minių, tarsi dideliame kino ekrane stebint vis gausėjančius vakarėjančio miesto žiburius.

Venecija - tarsi chameleonas, prisitaikantis prie tavęs ir tavo norų. Ko ieškosi - tą ir rasi. 😉