Edinburgas, Škotija

Edinburgas man patiko. Patiko nuo tos akimirkos, kai išlipusi iš lėktuvo pagalvojau - nesuprantu anglų kalbos! Aišku, po kiek laiko ausys įgudo gaudyti ir šifruoti škotišką dialektą ir intonacijas, bet pirmasis netikėtumo įspūdis buvo visai smagus.🙂

Patiko miesto dviveidiškumas. Iš vienos pusės miesto architektūra leidžia pasijusti tarsi nusikėlus į Hario Poterio laikus - akmeninės gatvės ir bažnyčios, niurūs viduramžiški pastatai - keista, kad šikšnosparniai neskraido aplink juos, senieji paslaptingų mokslų universitetai ir jų uždari kiemai. Iš kitos pusės, miestas, būdamas vienu svarbiausių universitetinių miestų JK, turi daug jaunatviškumo ir laisvumo: stebino neįtikinamiausiose vietose įsikūrę šurmuliuojantys barai - bibliotekose, bažnyčiose, kai kurios jų tapusios suvenyrų mini turgeliais ar koncertų salėmis.

Patiko, kad Edinburgas nėra didelis - pėsčiomis apeinamas. Gal ne per dieną, ber pet dvi tris - tikrai. Miesto simbolis - akmeninė Edinburgo pilis, pastatyta ant kadaise veikusio ugnikalnio, čia pat stovi St. Gilles katedra. Paėję kiek toliau, galite aplankyti Naująjį bei Senąjį Koledžus ir jų kiemelius. Grassmarkert aikštė, pagrindinė barų ir restoranų vieta, bei aukštyn nuo jos kylanti Viktorijos gatvė atrodo gana išskirtinai bendrame pilkane Edinburgo kolorite - jei pasiilgote spalvų, čia jus nudžiugins spalvoti namai ir juose įsikūrusios kavinės, mažos parduotuvėlės.

Apart to, Edinburgas dar turi ir kaip minimum porą gerų vietų saulėtekiui - Calton Hill, Arthur’s seat, gražius parkus pasivaikščiojimams, skanų maistą, smagius barus - viską, ko reikia puikiam savaitgaliui.