Yosemite parkas, JAV

Yosemite buvo pirmasis mūsų aplankytas parkas per beveik keturių savaičių kelionę po vakarinę JAV pakrantę. Parkas pasitiko ne itin svetingai - giliais debesimis ir lengva dulksna. Kadangi apsistoję buvome parke esančiame Lower pines kempinge, kiek daugiau šilumos irgi nebūtų pakenkę. Beje, gauti nakvynę kempinge Yosemičio parke - misija beveik neįmanoma: visos kempingo vietos būna išgraibstomos per 3 sekundes nuo rezervacijos pradžios. Ir tai ne perkeltine prasme.

Užtat kas mus pasitiko išskirtinai svetingai - tai žmonės ir jų šypsenos. Taip taip, visi apie jas esame girdėję, bet jas pamatyti verta savo akimis. Ir negali nesižavėti! Kartais net pagalvodavau, ką jie vartoja, kad tiek geros nuotaikos ir energijos išlaiko nuo ryto iki vakaro.🙂

Anksti ryte, dar beveik užmiegotomis akimis, įvažiuojame į parką. Vos spėję praverti langelį, išgirstame džiaugsmingą moterišką balsą - are you excited??? Tiesa, labiau tvirtinantį, nei klausiantį. Mes?? Excited?? Tokį ankstyvą apniukusį ir lietingą rytą?? Bet kas belieka, šypsomės ir patvirtiname, kad esame labai entuziastingai nusiteikę sukarti ne vieną dešimtį kilometrų kojomis (ir automobiliu) ir pasigrožėti parku. Kas, beje, po valandėlės tampa tiesa. 🙂

Yosemitis negali jūsų neišbudinti ir nesužavėti. Half Dome, El Capitano ir kitos uolų viršūnės iki tol tik filmuose matytos, beribės pasivaikščiojimo takų grandinės - tiek patiems ištvermingiausiems, į uolas kopiantiems, tiek ramesnius pasivaikščiojimus mėgstantiems. Net kelionė automobiliu Tiogos keliu, kertančiu parką skersai, buvo kupina atvirukinių vaizdų - granito uolas keitė miškingi kalnai, tolumoje matėsi nuo kalnų šniokščiantys kriokliai, o kvapą gniaužė ne tik grožis, bet ir amerikietiški kalneliai, tai besileidžiantys žemyn, tai vėl kylantys aukštyn. Na, o Tiogos kelio pabaiga buvo vainikuota maudynėmis kalnų snieguotomis viršūnėmis apsuptame Tioga ežere.

Meškų? Gaila, bet, ne, nesutikome. Tik naktį miegodami palapinėje, girdėdavome jas baidančius parko prižiūrėtojų šūvius.